pupsėjimas

pupsė́jimas sm. (1) → pupsėti: 1. Girdėjau ašarų pupsėjimą rš. 2. Rodos, tiesiog girdžiu spragilų pupsėjimą į pėdus A.Vencl. 3. Monotonišką motoro pupsėjimą retkarčiais nustelbdavo pėdais springstanti kuliamoji rš. 4. → pupsėti 6: Jam net žandai įdubo nuo pupsėjimo rš. Neina iš dantų pupsė́jimas Gs. 5. → pupsėti 7: Tavo pupsė́jimo niekas neklauso Gs.